Dažnai užduodami klausimai

Bendro pobūdžio klausimai

K: Kuo skiriasi IPng nuo IPv6 ?
A: Trumpai tariant, jie skiriasi. IPng yra labiau koncepcinis “pataisyto IP” pavadinimas.Konkretaus protokolo, kuris vadinamas IPng, kaip ir nėra.IPv6 – tai protokolo, parinkto kaip IPng iš keleto kandidatų, pavadinimas.Tačiau šiuos du pavadinimus dažnai vartoja kaip sinonimus, reiškiančius IP protokolo 6 versiją.

K: Norėčiau gauti dabartinį IPv6 statusą ir pasikeitimus. Kur ieškoti tokios informacijos ?
A: Štai keletas naudingų nuorodų:
   http://playground.sun.com/ipng/ - IETF ipng darbo grupės pradinis puslapis.
   http://www.wide.ad.jp/wg/ipv6/ - WIDE IPv6 darbo grupės pradinis puslapis.

K: Koks Ipv6 specifikacijos statusas ? Ar jis buvo koreguojamas ?
A: Iš esmės taip. Pagrindinės specifikacijos išleistos RFC (Request For Comments) dokumentų pavidalu. Aukštesnių lygmenų spefifikacijos diskutuojamos IETF ipng darbo grupėje ir kai kurie jų dokumentai yra išleisti kaip internet-draft'ai. Daugiau informacijos rasite http://playground.sun.com/ipng/.

K: Kokie pagrindiniai IPv6 privalumai ?
A:

Praplečiamumas. IPv6 turi 128 bitų ilgio adresus, kurie yra 4 kartus ilgesni nei IPv4 (32 bitai).

Saugumas. Pagrindinėje IPv6 specifikacijoje nurodomos tokios saugumo opcijos, kaip Paketų turinio užšifravimas (ESP: Encapsulated Security Payliad) ir paketų siuntėjo autentifikacija (AH: Authentication Header).

Realaus laiko srautų valdymas. Kad efektyviau valdyti realaus laiko srautus (tokius, kaip videokonferencijos), IPv6 palaiko srautų žymas (flowlabels). Pagal tokias žymas maršrutizatoriai gali atpažinti, kuriam end-to-end srautui priklauso paketai.

Prijunk ir dirbk. IPv6 standartinėje specifikacijoje palaiko prijunk ir dirbk funkcijas. Būtent todėl naujiems vartotojams žymiai lengviau sukonfigūruoti įrangą prijungimui prie tinklo – tai padaroma automatiškai.

Specifikacijos optimizacija. IPv6 perėmė gerasias IPv4 savybes bei atsisakė klaidų bei prastų IPv4 sprendimų.

K: Kada pasibaigs visi IPv4 adresai ?
A: Pagal naujausius duomenis, IPv4 erdvės adresų užteks dar apie dvidešimt metų.

K: Kas yra IPv6 testinis adresas ?
A: Šiuo metu yra sukurtas specialus eksperimentinis tinklas, pavadintas 6bone. Šiam tinklui yra išskirta speciali globaliai agreguojama adresų erdvė (3ffe::/16). Adresai iš šios grupės ir yra vadinami testiniais.

K: Kas yra “6bone” ?
A: Žodis “6bone” reiškia “IPv6 pagrindas”. 6bone yra eksperimentinis pasaulinis tinklas, sukurtas ištirti įvairių įrenginių, palaikančių IPv6 tarpusavio sujungimus, tikrinant, ar IPv6 tikrai gerai veikia visose situacijose. 6bone sudarytas iš keleto regioninių 6bone tinklų. Pvz., Japonijoje yra 6bone regionas, vadinamas WIDE 6bone, kuris prijungtas prie pasaulinio 6bone. Nors dauguma regioninių 6bone yra sudaryti pagal IPv6-per-IPv4 tuneliavimo technologiją, kai kurioms jų dalims yra išskirtos atskiros IPv6 linijos. (Viena iš tokių dalių ir yra WIDE 6bone).

K: Kodėl kovoti su adresų erdvės trūkumu nepakanka NAT ?
A: Pirmiausia, IPv6 sukurtas ne tik dėl to, kad pritrūksime adresų. IPv4 naudojamas jau daugiau kaip 20 metų ir per tą laiką buvo rasta daug skylių ir klaidų lyginant specifikaciją ir praktinį panaudojimą. IPv6 stengiasi palaikyti tiek šių dienų technologijas, tiek tas, kurios bus neišvengiamos 21 amžiuje.
Taip pat daug kas bando sujungti tarpusavyje buitinę elektroninę techniką, kaip skalbimo mašinos, televizoriai, audio įrenginiai, liftai ir t.t., naudodami interneto protokolus. Būtų labai sunku tai pasiekti naudojant vien tik NAT. Reikalingas naujas IP protokolas.

K: Ar IPv6 tik išplečia adresų erdvę ?
A: Kadangi adresų erdvė labai didelė, paprasčiau realizuoti adresų autokonfigūraciją, negu IPv4 atveju. Pirmieji 64 bitai yra nustatomi pagal maršrutizatoriaus skelbimą (Router Advertisement), o likę 64 bitai išskaičiuojami iš MAC adreso (EUI-64 formatu). Šiuo atveju visų potinklių prefikso ilgis turi būti 64, todėl tinklo kaukė nebereikalinga. Taip pat, turint tokią didelę adresų erdvę viename potinklyje, vartotojų skaičius jame tampa nesvarbus, todėl žymiai lengviau skirstyti erdvę. Daugiau informacijos apie IPv6 adresų architektūrą rasite RFC3513.

K: Kas yra "tunelis" ir ką reiškia "IPv6 in IPv4" ?
A: "Tunelis" - tai technologija, kurios pagalba galima persiųsti vieno protokolo paketai įpakuojami į kito protokolo paketus, kaip jo duomenys. Tunelių pagalba galima pvz. persiųsti IP paketus, įpakuotus į UDP datagramų srautą. IPv6 dažniausiai naudoja tuneliavimo mechanizmą, kad sujungti tarpusavyje IPv6 saleles per IPv4 transportą.
"IPv6 in IPv4" yra IPv6 paketų įpakavimas į IPv4 paketus. Taip viename tunelio gale įpakuotą informaciją galima siųsti IPv4 tinklu, o ją gavęs kitas tunelio galas išpakuos ir gaus IPv6 srautą.

K: Kodėl IPv6, o ne IPv5 ?
A: Versijos numeris 5 jau naudojamas ST-II prototokolui, todėl buvo pasirinktas sekantis.

IPv6 palaikymas

K: Nusipirkau krūvą maršrutizatorių. Ar galiu juose naudoti IPv6 ?
A: IPv6 galima naudoti kaip programinę įrangą (taip pat, kaip IPv4). Dėl palaikymo aparatūrinėje įrangoje teiraukitės pas tos įrangos gamintojus.

K: Ar mano “Windows” palaiko IPv6 protokolą ?
A: IPv6 stekas jau yra sukurtas “Windows NT” šeimos operacinėms sistemoms. Ar jūsų naudojama “Windows” versija palaiko IPv6, žiūrėkite čia.

K: Kaip įdiegti IPv6 protokolą “Windows XP” operacinėje sistemoje ?
A: “Windows XP” operacinėje sistemoje (be SP1) IPv6 protokolą įdiegti reikia per komandinę eilutę. Per start meniu pasirinkite: Start -> Programs ->Accessories -> Command Prompt. Atsidarius komandinės eilutės langui, tiesiog įveskite: “ipv6 install”, paspauskite Enter ir palaukite, kol pasirodys užrašas: “Succeeded”.

K: Kaip sukonfigūruoti “Windows” operacinę sistemą, kad galėčiau naudotis IPv6 serveriais ?
A: “Windows” operacinės sistemos konfigūravimas priklauso nuo konkrečios situacijos. Lietuvišką įdiegimo ir konfigūravimo aprašymą galite rasti adresu: http://kobra.ktu.lt/IPv6/.

K: Ar Linux šeimos operacinės sistemos palaiko IPv6 ?
A: Taip, Linux šeimos operacinės sistemos palaiko IPv6. Palaikymas įdėtas tiek 2.4.x, tiek 2.2.x branduoliuose. IPv6 palaikyti Linux sistemoms sukurtas specialus USAGI (UniverSAl playGround for Ipv6) projektas.

K: Noriu pasiekti IPv6 tinklą iš savo Linux'o. Kaip paruošti sistemą IPv6 palaikymui ir teisingai ją sukonfigūruoti ?
A: Norint naudotis IPv6 iš Linux operacinės sistemos reikalinga sukompiliuot branduolį su atitinkamais moduliais (juos taip pat galima įkompiliuoti į patį branduolį) bei nustatyti IPv6 adresus. Visos šios operacijos aprašomos Linux+IPv6 HOWTO. Apie konkrečios Linux distribucijos konfigūraciją IPv6 palaikymui, ieškokite tos distribucijos puslapiuose. Lietuvišką infomaciją, kaip sukonfigūruoti Linux IPv6 naudojimui, rasite sekdami šias nuorodas.

K: Kas tai yra KAME ir kam jis skirtas ?
A: KAME (KArigoME) - tai jungtinis šešių japonijos kompanijų projektas, skirtas sukurti ir plėtoti nemokamą IPv6 ir IPsec (tiek IPv4'iems, tiek IPv6'iems) steką BSD tipo operacinėms sistemoms.

K: Kokios operacinės sistemos bei platformos naudoja KAME steką ?
A: KAME stekas naudojamas beveik 50% 6bone maršrutizatorių. Jis įdiegtas FreeBSD, OpenBSD, NetBSD, bei BSD/OS operacinėse sistemose.

K: Kur galėčiau rasti daugiau informacijos, kaip susitvarkyti IPv6 palaikymą bei prisijungti prie IPv6 tinklo, naudojantis KAME steku ?
A: Daugiau informacijos apie IPv6 konfigūraciją BSD tipo sistemoms ieškokite jų pradiniuose puslapiuose, dokumentacijos skyriuose. Taip pat paskaitykite KAME FAQ.
Panašaus pobūdžio informaciją lietuvių kalba rasite sekdami šias nuorodas.

K: Kaip galiu sužinoti, ar tam tikra programinė įranga suderinama su IPv6 steku ?
A: Apie programinės įrangos suderinamumą su IPv6 reikėtų ieškoti atitinkamų programų pradiniuose puslapiuose. Taip pat yra sudarytas populiariausių programų sąrašas bei jų IPv6 palaikymo statusas su nuorodomis. Šią informaciją rasite čia.

Perėjimas prie IPv6

K: Ar galima tame pačiame kompiuteryje naudoti ir IPv4, ir IPv6 ?
A: Taip, viename kompiuteryje gali būti sukonfigūruoti tiek IPv4, tiek IPv6 adresai. Toks kompiuteris dirbs su dviem IP stekais.

K: Ar reikia įsigyti naują prisijungimo liniją, norint pereiti prie IPv6 ?
A: Tai tikrai nėra būtina. IPv6 galima naudotis per tą pačią prisijungimo liniją, kaip ir IPv4. Per vieną liniją galima siųsti abiejų protokolų paketus vienu metu.

K: IPv6 adresas yra ilgesnis, nei IPv4. Ar dėl to šių adresų apdorojimas nebus lėtesnis ?
A: Paties IPv6 adreso apdorojimas reikalauja daugiau procesoriaus resursų lyginant su IPv4 adreso apdorojimu, tačiau IPv6 antraštės yra paprastesnės, negu IPv4, todėl dirbant IPv6 protokolu, darbas neturėtų sulėtėti.

K: Kokiu būdu galėčiau gauti IPv6 adresų erdvę ?
A: IPv6 adresų erdvei gauti yra keli būdai. Jei jūsų interneto paslaugų tiekėjas turi užregistravęs IPv6 erdvę, tada geriausia būtų prašyti jo suteikti jums jos dalį. Jei tiekėjas neturi IPv6 erdvės, tada galima ją užsiregistruoti viename iš daugelio Tunelių brokerių. Tokiu atveju jums bus suteikta "native" IPv6 adresų erdvė ir jūs būsite prijungtas prie globalaus IPv6 tinklo per tunelį. Jei turite bent vieną globalų IPv4 adresą, galite pasiimti IPv6 erdvę, per 6to4 tuneliavimo mechanizmą. Šis metodas turi šiokį tokį trūkumą, kadangi kolkas nėra standartizuotos galimybės deleguoti DNS reverse zonos 6to4 adresams.

K: Ar įmanoma sujungti kompiuterius į IPv6 tinklą, neturint globalios IPv6 adresų erdvės ?
A: Sujungti kompiuterius į tinklą galima, naudojant site-local IPv6 adresų erdvę. Šie IPv6 adresai iš esmės yra tokie patys, kaip ir privatūs IPv4 erdvės adresai, tačiau greitu laiku juos žadama paskelbti nebenaudojamais (pasiūlant alternatyvius adresus). Jei norėsite tokia adresacija sujungtą tinklą prijungti prie globalaus IPv6 tinklo, teks registruotis, ar kitaip gauti globalių IPv6 adresų erdvę.

(jei norite pasiūlyti klausimų į šį puslapį, rašykite adresu webmaster@ipv6.lt)